nuotraukoje matosi kūdikių akademijos “Mažųjų valdos” bendravimo erdvės kontrastinė siena (kūdikių akių mankštai)
“Kūdikiai ir maži vaikai yra lyg Žmonijos mokslinių tyrimų ir plėtros padalinys” – sako psichologė Alison Gopnik ir siūlo nustoti žvelgti į mažuosius kaip į “brokuotus suaugusius”. Na ir dar, tobulas palyginimas – “būti kūdikiu naujame pasaulyje – lyg būti pirmą kartą įsimylėjus, Paryžiuje, išgėrus tris puodelius epreso kavos”. 🙂
Žmogaus vaikystė ir kūdikystė ilga todėl, kad – jis turi daug ką išmokti. Įsivaizduojat? Jie ne bejėgiai – jie tiesiog nesiblaško, atidžiai mokosi ir seka, kas aplinkui dedasi. Jie turi tą daryti labai greitai – nes laiko turi mažai – tik šešerius metus, o svarbiausiems dalykams – tik pirmus metus (kai smegenys auga aktyviausiai).
Bet – bet vis tiek kažkas ėmė ir supainiojo svarbiausius dalykus. Gebėjimą mokytis ir interaktyvumą. Mes atidedam aktyvų mokymą(si) tam metui, kai laiko tą daryti – jau nėra. O kai vaikelis guli sau ir it kempinė geria viską, kas tik pakliūna į jo akiratį ir analizuoja šią informaciją lyg tobuliausia informacinė technologija – mes delsiam. Išties, daugumą dalykų, kuriuos vaikas išmoksta – jis panaudoja jau būdamas suaugęs žmogus. Ir laukti to rezultato – labai jau sunku. Nekantru.
Guli kūdikėlis uždarytas į vėžymėlio būdą ir nesupranta – kodėl jo niekas nieko nemokina? Kodėl? Mmm? Auuuuu. Mokslininkė puikiai pabrėžia Žmonijos genialumo kilmę – vaiko genialų gebėjimą mokytis. Man taip patinka žodis “genijus”. Užsukau į LKŽ pasitikslinti kaip tiksliai jį apibrėžė protingi žmonės. O gi – genijus tai – (1) aukščiausia kūrybinė galia; (2) žmogus, turintis didelę kūrybinę galią.
Pakliūna sykiais vaikui, kuris jau valdo rankas, į jas kočielas ir metalinis bliūdas. Ir ką gi daro didelę kūrybinę galią turintis Žmonijos tyrimų padalinio atstovas? Tikrina – kokia čia medžiaga, kaip skamba, kaip skrenda, ar valgoma, ir kaip – reaguoja tėvai. Tikrai kūrybiška!
Čia pat girdžiu klausimą – ir ką gi daryti su kūdikiu, kuris vos gimęs ir tik gulėti ir tegali? Siūlau stimuliuoti visus penkis pojūčius:
Suteikti mankštos akims – kontrastinę aplinką ir ryškios šviesos šaltinių.
Suteikti mankštos rankytėms.
Suteikti mankštos visam kūnui.
Suteikti mankštos ausytėms – klausytis kuo daugiau ir kuo įvairesnės muzikos.
Suteikti mankštos vestibuliariniam aparatui (daug nešioti, sūpuoti).
Suteikti mankštos muzikiniams, ritminiams, kalbiniams gebėjimams (kuo daugiau kalbinti, artikuliuoti garsus, šokti, baksnoti į ritmą).
Suteikti mankštos kūno pojūčiams – liesti skirtingomis medžiagomis.
Suteikti mankštos uoslei.
Gal gana pradžiai? Na, pirmiems mėnesiams – tikrai gana. Ak, ir dar – praverčia nustoti skaityti šlamštinus straipsnius pop-žiniaskalaidoje, forumuose ir komerciniuose portaluose. Tai tikrai padeda žiūrėti į vaiko auginimą pozityviau, tiesiog – linksmiau gyventi. Geriau nusipirkti mokslinių knygų, bet ir tos – ne visos vadovaujasi Jos Didenybe Gamtos Logika. Na tikrai – sunku tuos vaikus auginti, t.y. padėti jiems augti. Stiprybės… 🙂
P.S. mokslininkė primena, kad vos prieš keliasdešimt metų buvo įprasta manyti, kad mažas vaikas visai nieko nesupranta. O aš dar prisiminiau ir laikus, kai manyta, kad kūdikis nejaučia skausmo…
Comments